Lietuvos Kultūros ministerijos užsakymu, viešoji įstaiga, kartu su išoriniais ekspertais parengė Kauno centrinio pašto rūmų įveiklinimo galimybių studiją.
Galimybių studijoje išgryninta koncepcija, kad Kauno centrinio pašto rūmai – tai edukacinė renginių ir kūrybos erdvė, kurioje apmąstomi ir pristatomi ateities gyvenimo būdai, sujungiantys architektūrą, dizainą, meną, kultūrą, mokslą ir technologijas. Čia skatinami visuomenei skirti debatai apie architektūros ir dizaino įtaką mums ir mūsų aplinkai, patraukliai pristatomas modernizmo paveldas, kaupiama ir tyrinėjama šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos architektūros medžiaga. Tai yra Naujojo europinio bauhauzo ideologija paremta veiklos kryptis, orientuota į Europos žaliąjį kursą, kuriuo skatinamos inovacijos ir kokybiškos, sveikos gyvenamosios aplinkos kūrimas.
Siūloma Kultūros ministerijai steigti naują biudžetinę įstaigą – Nacionalinį architektūros centrą (institutą), kuriai būtų patikėtas šis unikalus pastatas veikloms vykdyti.
Siūlomo kurti Architektūros centro su muziejine funkcija pagrindinė veikla turėtų būti susijusi su architektūros edukacija, informacijos sklaida, tyrimais ir architektūrą pristatančiais renginiais bei kūryba. Pagrindiniai šio centro veiklos tikslai – pristatyti visuomenei Lietuvos ir užsienio šalių architektūros tendencijas, raidos įvairovę, ugdyti visuomenės sampratą apie architektūrą, atskleidžiant jos ištakas, savitumą, kultūrinę vertę, ryšius su pasaulio meno ir kultūros procesais, taip pat pristatyti Kauno tarpukario modernizmo architektūros paveldą. 
Esame be galo dėkingi visiems prisidėjusiems prie galimybių studijos rengimo!

Galimybių studiją galite rasti čia.

LR Kultūros ministerijos užsakymu viešoji įstaiga Idėjos miestui, kartu su būriu ekspertų parengė Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studiją. 
Įvertinus keletą galimų idėjinių alternatyvų siūloma komplekse įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę –  Klaipėdoje gimusio pasaulinio garso mokslininko astronomo F. W. Argelanderio vardo mokslo ir meno centrą su stipriai išreikštomis muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis, įprasminant istorinį palikimą ir orientuojantis į pažangios ateities visuomenės ugdymą. 
Rekomenduojama perėmus turtą iš AB Lietuvos paštas ir sutvarkius objektą valstybės biudžeto lėšomis, Klaipėdos miesto savivaldybei tapti pagrindiniu komplekso operatoriumi ir veiklų vykdytoju. Jau pradėtos Klaipėdos centrinio pašto komplekso pripažinimo valstybinės reikšmės kultūros paminklu procedūros, įtraukiant kompleksą į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Susipažinti su pilna galimybių studija galite čia.

Liepos 20-23 dienomis Klaipėdoje vyko tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės, kurių tikslas buvo išgryninti galimas Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo koncepcijas.
Kūrybinių dirbtuvių metu tarpdisciplininės komandos, atsižvelgdamos į išsamią galimybių studijos kontekstinę situacijos analizę bei išsakytus miesto ir suinteresuotų pusių lūkesčius, pagrindiniais idėjiniais kriterijais įvardijo idėjinį-istorinį pastato ir vietos tęstinumo užtikrinimą, pabrėžiant pastato funkcinę paskirtį – komunikaciją, ryšius, susisiekimą ir mobilumą, atliepiant pašto inovatyvumo aspektą – pašto kaip istorinio technologinės pažangos simbolinio, vaidmenį, autentiškumą ir specifiškumą (atsižvelgiant į aplink vystomus kitus projektus), interaktyvumą ir patyrimiškumą (atsižvelgiant į šiuolaikinės auditorijos poreikius), erdvės demokratiškumą, atvirumą ir prieinamumą - ypač buvusios pagrindinės pašto salės, orientavimąsi į vaikus, jaunimą bei jaunuosius talentus, kurių užimtumas ir pritraukimas į Klaipėdą šiuo metu yra iššūkis. Taip pat, prioritetinėmis sąlygomis iškelti vietos gyvybingumo ir idėjinio vientisumo klausimai, idėjinis ir urbanistinis integralumas, patrauklumas užsienio partneriams, nuolat atsinaujinantis ir aktualus turinys. Buvo siekiama plėtoti idėjas, kurios būtų aktualios ne tik šiandien, bet ir ateinantį dešimtmetį, būtų tvarios ir kurtų pridėtinę vertę tiek miestui, tiek ir Lietuvai.
Kūrybinių dirbtuvių metu buvo išgrynintos trys galimos įveiklinimo koncepcijos. Pirmoji orientavosi į didžiulį kūrybinių rezidencijų poreikį, kuris jaučiamas ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Pasiūlyta sukurti išplėtotą ir specializuotą infrastruktūtą, kuri tarnautų ne tik tikslinėmis programomis pritraukiamiems specialistams, bet ir vietos kūrėjams, visiems miesto gyventojams. Antroji koncepcija pasiūlė įkurti žymaus pasaulinio lygio mokslininko astronomo, gimusio Klaipėdoje F.W. Argelanderio vardo meno ir mokslo centrą, kuris būtų orientuotas į mokslo bei meno sintezę ir „naviguotų“ lankytojus tarp praeities pasiekimų (paveldo išryškinimo) ir aktyvaus ateities kūrimo (edukacijos ir bendradarbiavimo). Pagrindinis dėmesys skiriamas XXI a. gebėjimų ugdymui per patyriminę edukaciją, tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Trečioji idėja orientuota į ryšių ir komunikacijos centro kūrimą, kur būtų pristatomas tiek istorinis paveldas, tiek ir šiuolaikinės technologijos, o centro veikla būtų orientuota į įvairių komunikacijos formų ir būdų nagrinėjimą, (pa)tyrimą, sudarytos sąlygos saviraiškai, debatams, kūrybiškumo, bendradarbiavimo ir kūrybinio mąstymo puoselėjimui. Visos trys idėjos siūlė pirmuosius aukštus maksimaliai atverti visuomenei, įkuriant ten reprezentacines, susibūrimo ir bendravimo erdves, numatytos nuolatinių parodų vietos teminėms-istorinėms ekspozicijoms bei erdvės renginiams ir kintančioms ekspozicijoms. Daug dėmesio skirta edukacinėms ir bendradarbystės erdvėms. Numatytos ir laikinojo apsistojimo- kūrybinių rezidencijų erdvės, kavinės, dirbtuvės ir erdvės darbui, info centras su simboline pašto – atvirukų išsiuntimo funkcija.
Daugiausia palaikymo ir vystymo potencialo kūrybinių dirbtuvių dalyviai bei svečiai įžvelgė Argelanderio centro idėjoje, kuri puikiai talpina savyje tiek kūrybinių rezidencijų, tiek ir komunikacijos centro funkcijas. Šias idėjas toliau plėtos ir tikrins Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rengėjai, vertindami jau konkrečius galimus įgyvendinimo būdus, galimas valdymo ir projekto vystymo formas.  
Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos komisijos nariai architektė Gerda Antanaitytė, architektas Aurimas Baužys, urbanistas Donatas Baltrušaitis, urbanistė Milda Pacevičiūtė bei prie jų prisijugę įvairių sričių ir įstaigų atstovai: Lietuvos kultūros ministeriją atstovavo paveldo politikos grupės vadovė ir paveldosaugos specialistė  Indrė Ambrazienė bei vyriausiasis specialistas, paveldosaugininkas Lukas Strasevičius, Klaipėdos miesto savivaldybę atstovavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas, kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė, kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Paškevičienė, Klaipėdos mažosios Lietuvos istorijos muziejų atstovavo Sondra Simanaitienė, Klaipėda ID atstovavo Virgilijus Pajaujis ir Diano Manko, Klaipėdos universitetą atstovavo sociologas Liutauras Kraniauskas bei filosofas Tomas Kiauka, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrą atstovavo kultūrinės veiklos vadybininkė Inga Norkūnienė. Komandas papildė nepriklausomi savo sričių specialistai: architektė Marina Leonova, architektė Karolina Čiplytė, marketingistė Meda Lozoraitytė, jaunimo programų specialistė Onutė Bajorinienė, analitikai ir verslo strategai Vaidas Velykis ir Vaidotas Levickis. Kūrybines dirbtuves moderavo architektė, VšĮ Idėjos miestui vadovė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
Kūrybinių dirbtuvių dalyvių grupėms talkino patariamoji vietos bendruomenės atstovų grupė, prie kurios prisijungė Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas, Klaipėdos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė, dailininkų sąjungos atstovė Andželika Baroti, visuomenininkė Erika Cibulskienė, visuomenininkas, rašytojas, medijų specialistas Kęstutis Meškys, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro vadovas Liudas Andrikis, kiti miesto gyventojai ir svečiai.
Visi besidomintys Klaipėdos pašto likimu bus kviečiami artimiau susipažinti su idėjiniais pasiūlymais rugpjūčio pirmoje pusėje, informacija apie pristatymą bus skelbiama Lietuvos kultūros ministerijos puslapyje bei Facebook paskyroje. 

Besibaigiant 2020-iesiems Idėjos miestui kvietė tyrinėti miestą kitokia, sužaidybinta forma. "Įvietinti miesto žaidimai" - tai projektas, kurio metu planuojama sukurti kitokią Vilniaus Naujininkų rajono tyrinėjimo patirtį.
​
"Šis projektas skirtas pažinti savo miestą netikėtais maršrutais, tam tikrų "instrukcijų" pagalba atkreipti dėmesį į miesto erdvinę struktūrą, architektūrą, supančios aplinkos elementus ir paslaugas, sutinkamus žmones, įvairius trukdžius ar neišbaigtumus, atsiveriančius vaizdus ir pan.", - pasakoja projekto iniciatorė, architektė Inga Urbonaitė-Vadoklienė. Kartu su kolegėmis architekte Evelina Vasiliauskaite bei architekte Margarita Kaučikaite jos kuria kitokią miesto pažinimą įgalinančią patirtį. Lietuvėms talkina Švedijos Belinge technologijų universiteto akademikės Annika Olofsdotter Bergstrom bei Pirjo Elovaara, kurios specializuojasi įvietintų miesto žaidimų kūrime ir naudoja juos kaip metodą tyrinėti tam tikros bendruomenės narių ir aplinkos, viešosios erdvės santykį.

" Įvietinti miesto žaidimai (angl. site specific games) yra populiarus ir plačiai paplitęs reiškinys, pastaruoju metu stipriai naudojantis ir pridėtinės erdvės elementus. Dažniausiai tai yra orientacinio pobūdžio patirtis, pritaikyta konkrečiai fizinei (miesto) erdvei. Mus domina galimybės sužaidybinta forma tyrinėti tam tikros vietos specifiką, matomus ir nematomus sluoksnius. Žaidimą kuriame į pagalbą pasitelkamos pačius žaidimo dalyvius, juos stebėdamos: kaip jie orientuojasi erdvėje, ką pastebi, kaip reaguoja į tam tikras užduotis ar iššūkius, kaip jaučiasi ir kuo dalinsi pabaigę žaidimą". Tuo tikslu architektės sukūrė būsimo žaidimo prototipą - specialias vaikščiojimo instrukcijas, pritaikytas Naujininkams, kurios apėmė savyje urbanistikos, miesto sociologijos, etnografinių kokybinių tyrimų metodus. Žaidimo metu dalyviai gavo iššūkį surasti tam tikrą vietą - objektą savo pačių pasirinktu maršrutu, ir pakeliui laikytis tam tikrų nurodymų/ taisyklių ir/ar įgyvendinti tam tikras užduotis.

Ne Naujininkų gyventojams maršruto pradžia buvo pasirinkta gerai žinoma viešoji erdvė - Vilniaus geležinkelio stotis, o ieškomas objektas - Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė, nuo pradžios taško nutolusi apie 1 km, – atstumas sąmoningai parinktas taip, kad būtų daugumai lengvai įveikiamas pėsčiomis, turint omenyje, kad yra didelė tikimybė klaidžioti. Pradžios taškas parinktas nagrinėjamo rajono paribiuose, siekiant sudaryti sąlygas dalyviams pastebėti, kaip keičiasi erdvių tapatumo bruožai, atmosfera, architektūra, erdvinė struktūra, žmonės. Naujininkų rajono gyventojai turėjo surasti objektą pradėdami kelionės maršrutą nuo savo namų.

Užsiregistravę dalyviai gavo abstrakčią vietos žemėlapio schemą, kurioje pateikta orientacinė ieškomo objekto vieta. Kartu dalyvai gavo ir pasivaikščiojimo instrukcijas:

• Į pasivaikščiojimą eiti po vieną;
• Pasivaikščiojimo metu nesinaudoti jokiais kitais žemėlapiais, aplikacijomis ar internetu, - vietoje to  rekomenduota kalbinti vietinius gyventojus;
• Visą savo kelionę fiksuoti (fotografuoti, įrašinėti garsus ar savo mintis, užsirašyti jas  į telefoną/ užrašinę);
• Įspūdžius siųsti  realiu laiku žaidimo organizatoriams nurodytais kanalais;
• Pasivaikščiojimo metu neskubėti ir nebijoti pasiklysti;
• “Įjungti” visas savo jusles ir stebėti aplinką bei save aplinkoje: ką matote, ką girdite, ką užuodžiate, ką jaučiate, kokios mintys ir asociacijos kyla - visa tai nepamiršti fiksuoti vaizdais, užrašais, garso įrašais. 
• Stebėti detales: architektūrą ir jos elementus, gatves ir šaligatvius, spalvas, paviršius, formas, iškabų ir ženklų pavadinimus, reljefą, vaizdus ir panoramas, sutinkamus žmones, augmeniją ir pan.;Suradus laiško pradžioje įvardintą objektą, jį nufotografuoti ir atsiųskite nuotrauką organizatoriams.
  
  

Baigusiems maršrutą buvo siunčiamas žemėlapis, kuriame dalyviai turėjo pažymėti savo nueitą maršrutą bei užpildyti jiems atsiųstą refleksijos klausimų anketą 24 val. bėgyje. Galiausiai po vieną ėję dalyviai aptarė savo įspūdžius bendrose nuotolinėse refleksijų sesijose, kurios metu kiekvienas pasidalino  nuotraukomis bei įspūdžiais.

Dauguma dalyvių rinkosi eiti per pėsčiųjų tiltą virš bėgių, kiti - pro Liepkalnio g. viaduką. Dalyviai stengėsi kuo greičiau praeiti stoties zoną čia neužsibūdami, ir dauguma praleido progą apžvelgti Naujininkų panoramą iš kitos pusės. Kelionės pradžios taške dauguma dalyvių įvardino nejaukumo, nesaugumo jausmą, tuo tarpu įėjus į Naujininkų rajoną nuotauka pasikeitė, nuteikė. "Kelionės eigoje - pasakiškas tylos jausmas prie cerkvės, medinės trobos... - nuteikė svajingai",- komentavo dalyviai.

"Pirma gatvės atkarpa buvo labai triukšminga, labai intensyvi, gyvenanti savo intensyvų miesto urbanistinį gyvenimą".

Dalyviai vienbalsiai stebėjosi Naujininkams būdingais konstrastais: mediniai namai ir šalia stūkstantys daugiaaukščiai daugiabučiai, plačios asfaltuotos gatvės ir akmenimis grįsti keliukai, betoninės ir medinės tvoros, reljefo įvairovė.

"...čia ėjau ir pro <..> sentikių cerkvę, kur buvo slidu, kur buvo šunys, kur buvo labai sunku praeiti. Vėliau.. ieškojau palei stogus, kadangi mačiau, jog stogas kupolinis (pagal tai orientavausi), užlipdavau ant kalno ir žiūrėdavau, kur aplinkui matosi stogas, kupolas, tai ten ir eidavau. Tai nuo vienos cerkvės prie kitos, vis netikdavo, ne ta buvo. Tada iki vaikų kalėjimo ar .. buvo irgi tokia keista vieta, lyg kalėjimas, vaikų  socializacijos centras, vieta atrodė  visiškai nesvetinga, vaikam nepritaikyta...."

Rajono medinukai (dalyvių fotofiksacijos).

. Rajono mūrinė XIX-XX a. architektūra (dalyvių fotofiksacijos).

.Naujininkų daugiabučiai ir nauja statyba (dalyvių fotofiksacijos).

Dalyviai pastebėjo skirtingą rajono gatvių, kelių ir takų būklę, atkreipė dėmesį, kad jų pasirinktose trajektorijose praktiškai nebuvo suolelių/ šiukšliadėžių, o atmosfera kaitaliojosi tarp "kaimiškos" ir "miestiškos".

Dauguma dalyvių įvardino Naujininkų erdves kaip jaukias, ramias ir žalias, daugiasluosknes.

Iš nuotraukų matosi, kad daugiausia dalyviai fiksavo detales: langus, blakonus, mažosios architektūros elementus ir pan. (dalyvių fotofiksacijos).

Naujininkų panoramos (dalyvių fotofiksacijos).

Dauguma dalyvių Naujininkų panoramas įvardino kaip vieną charakteringiausių rajono elemetų. Jie atkreipė dėmesį, jog išraiškingas reljefas padeda orientuotis ir apžvelgti rajoną įvairias kampais, kuria įdomų, kintantį charakterį.

Apibendrinančios įžvalgos
 
Atsižvelgiant į COVID situaciją ir rekomendacijas nesibūriuoti, vaikščiojimas ir instrukcijos buvo pritaikytos individualiai patirčiai. Dalyviai reflektavo, kad toks miesto pažinimo būdas yra labai patrauklus, motyvuojantis ir išlaisvinantis. Tyrėjo vaidmuo leidžia būti landesniam, smalsesniam, atsiranda daugiau drąsos ir ryžto išsiveržti iš rutinos ir įprastų maršrutų, naujomis akimis pažiūrėti į tas pačias vietas.
Vienijantys atradimai: įmanoma medituoti ne tik gamtoje, bet ir mieste, – urbanistinė aplinka lygiai taip pat gali tave pakrauti, duoti atsakymus, kaip ir gamta. Svarbiausia, kokiomis akimis žiūri, ir ko ieškai. Taip pat, dalyviai paskatino į taisykles įtraukti sąlygą pakalbinti vietinius, ieškoti konkrečių detalių (tvorų, langinių, ženklų, arch. detalių, pavadinimų ir pan.), matuoti atstumus ir dydžius savo kūnu ir t.t. Šios įžvalgos padės ateityje plėtojant sužaidybintą miesto pažinimo patirtį.
Taip pat diskusijose buvo paliesta privatumo tema ir svarstyta, kiek tokie žaidimai gali sutrikdyti įprastą rajono gyvenimą.

Žemėlapyje geltona linija vaizduoja asmenų, gyvenančių ne Naujininkų rajone judėjimo trajektorijas, o mėlyna - vietinių gyventojų. Įdomu tai, jog nepaisant koks individualus maršrutas buvo pasirinktas, tam tikras vietas praėjo visi žaidimo dalyviai (pažymėta  rožine spalva), t.y. Gudų gatvė, Naujininkų gatvė ir Tyzenhauzų gatvė tarp dviejų kapinių. Galime teigti, jog didelę įtaką tokiam maršrutui turėjo tai, jog ieškomas objektas yra labai unikalus ir atpažįstamas savo išvaizda - cerkvės kupolu ir lokacija ant kalvelės. Dauguma ieškojusiųjų objekto orientavosi būtent ieškodami kupolo ir užlipdami ant kalvelių, kad geriau apžvelgtų stogus. Galbūt, dėl šios priežasties tam tikros gatvės ir vietos buvo praeitos daugumos dalyvių.​

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Šią vasarą Idėjos miestui tęsė ilgametį bendradarbiavimą su Akmenės bendruomene bei Akmenės jaunimo centru IVIDU. Kartu su  Akmenės rajono vaikais ir jaunimu įsitraukėme į kūrybinį procesą, kurio metu buvo ugdomas jaunosios kartos gebėjimas kritiškai ir kūrybiškai mąstyti nagrinėjant globalias aplinkosaugines temas meninėmis priemonėmis: kaip suprasti Žmonių erą? kas įeinaį antropoceno sąvoką? kaip mūsų vartojimas veikia aplinką? kokią galią turi menininkas kalbėdamas apie globalines problemas?
Akmenės miestas ir rajonas yra geografiškai nutolęs nuo pagrindinių kultūros centrų, todėl šiuo projektu buvo sudarytos sąlygos vietos jaunimui bendradarbiauti su tarptautinį pripažinimą turinčia menininke Agnieszka Wolodzko (Lenkija) bei mokslininkais, filosofais ir kūrybininkais iš Klaipėdos, Čekijos universitetų: filosofu Aldžiu Gedučiu, architekte dr. Inga Urbonaite-Vadokliene, filosofe Karolina Rybačiauskaite, kūrybininke Giedre Šileikyte.
Dalyviai ir programos svečiai dalinosi praktinėmis ir teorinėmis žiniomis apie meninio tyrimo raiškos formas, nagrinėta Antropoceno eros samprata ir su juo susiję iššūkiai, išbandytos ir įvaldytos įvairios meninės raiškos priemonės dirbant su šiuolaikinėmis medžiagomis ir derinant jas su tradicinių amatų formomis (keramika, sodų pynimo technikos naudojant plastikinius šiaudelius, trimačiai meniniai objektai iš plastiko, meninių dienoraščių kūrmas, fotografavimas, eskizavimas, piešimas ir pan.). Tai pilotinis projektas, kuriuo pradėta plėtoti nuolatinės tarptautinės menininkų rezidencijos programa Akmenėje, kuri skirta nagrinėti jautrius, žmogaus paveiktus kraštovaizdžius (šiuo atveju- intensyvius kasinėjimus Akmenės karjeruose), paribio temas (kultūriniai ir socialininiai nutolusių bendruomenių iššūkiai), skatinti dalyvaujamojo, bendruomeninio meno projektus, orientuotus į vietos žmonių įtraukimą į kūrybinį-meninį procesą, rengti profesionalaus šiuolaikinio meno parodas ir diskusijas, kurių itin trūksta vietos bendruomenei.
Akmenės vaikai ir jaunimas galėjo tiesiogiai ir aktyviai įsitraukti į kūrybinį procesą, stebėti, kaip menininkė kasdien dirba ir kuria, kartu diskutuoti; dalyviai kūrė bendrus meninius objektus kasdienių kūrybinių sesijų metu; menininkė organizavo ir su vaikais bei jaunimu leidosi į kelias dienos trukmės menines eskpedicijas į veikiančius ir neveikiančius Akmenės karjerus, muziejus;
meninėmis formomis, kartu su vaikais ir jaunimu analizavo stipriai besikeičiančio kraštovaizdžio formas, ieškojo inspiracijų tiek gamtinėje, tiek ir miesto aplinkoje;
dalyviai buvo skatinami kurti meninius zinus - meninių atradimų dienoraščius, kurie taip pat eksponuoti galutinėje parodoje.
Paroda Akmenės jaunimo centre IVIDU veikė iki salio mėn., o toliau bus eksponuojama dalyvaujamojo meno ir dizaino tyrimų centre „RHIZOME“, Gdanske. 
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Viešoji įstaiga “IDĖJOS MIESTUI”, kartu su Akmenės Jaunimo centru IVIDU kviečia į vaikų ir jaunimo kūrybinę stovyklą! Kartu su lenkų menininke Agnieszka Wolodzko stovyklos dalyviai nagrinės mūsų planetos užterštumo problemą, žmogaus ir gamtos santykį bei mūsų daromą įtaką žemei. Susipažinsime su antropoceno - žmogaus eros sąvoka, diskutuosime apie menininko vaidmenį kalbant kritinėmis ekologinės etikos temomis. Stovyklos dalyviai kasdienių užsiėmimų metu, kartu su menininke kurs eksponatus ateities muziejui, dalyvaus ekspedicijose į smėlio karjerus bei vietos muziejus, patys taps rengiamos ekspozicijos kuratoriais ir įsivaizduojamo muziejaus gidais.
Rugpjūčio 3 d. 16 val. Akmenės jaunimo centre, Dariaus ir Girėno g.11, Akmenėje, kūrybinės stovyklos atidarymo proga vyks atvira diskusija “Meniniai antropoceno naratyvai”. Diskusijoje dalyvaus Karolina Rybačiauskaitė, meno kritikė ir VU filosofijos doktorantė, besidominti šiuolaikinio meno praktikų strategijomis antropoceno keliamų iššūkių kontekste, filosofas Aldis Gedutis, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų cento tyrėjas, tyrinėjantis urbanizacijos ir gamtos santykį, filosofė ir kūrybininkė Giedrė Šileikytė, kūrybinės agentūros “Autoriai” vadovė, bendradarbiaujanti su įvairiais menininkais ir gamtos aktyvistais ir kurianti meninius antropoceno naratyvus, bei menininkė Agnieszka Wolodzko, netrukus pristatysianti parodą plastiko naudojimo tema. Diskusiją moderuos architektė Inga Urbonaitė – Vadoklienė (VšĮ “Idėjos miestui), besidominti kintančiais kraštovaizdžiais. Diskusija vyks anglų kalba.
Stovyklos pabaigą vainikuos paroda "Postkatastrofinis antropoceno muziejus", kurioje bus eksponuojami stovyklos dalyvių bei specialiai šiai parodai kurti menininkės Agnieszkos Wolodzko darbai. Ši paroda vėliau keliaus į Lenkiją, ir bus eksponuojami dalyvaujamojo meno ir dizaino tyrimų centre „RHIZOME“, Gdanske.
Stovyklos programa skirta 12-18 metų vaikams ir jaunimui. Diskusijos ir užsiėmimai vyks anglų kalba, taip pat rusų ir lietuvių kalbomis.
Dalyvavimas nemokamas, todėl kviečiame iš anksto registruotis susisiekiant su stovyklos koordinatore Simona Šileikaite-Bijanskiene, tel. 861122321.
Kūrybinės stovyklos vadovė Agnieszka Wolodzko - menininkė, kuratorė ir kultūros tyrimų srities tyrėja, Lenkija. Menininkė dirba su įvairiomis medijomis, tačiau viena priimtiniausių pastarojo laiko veiklos formų - dalyvaujamojo meno kūryba ir bendruomenių įtraukties skatinimas. Nuo 2019 m. Agnieszka yra Gdanske įsikūrusio dalyvaujamojo meno ir dizaino tyrimų centro „RHIZOME“, vadovė.
Taip Agnieszka yra tarptautinio tinklo „Think Tank Transbaltic“ narė ir „Halo Kultura“ asociacijos narė.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

​

​Kviečiame likusias vasaros atostogas praleisti linksmai, kūrybingai bei prasmingai ir dalyvauti projekte "Postkatastrofinis Antropoceno muziejus".
Rugpjūčio 3-14 dienomis Akmenėje, IVIDU jaunimo centre, turėsite unikalią galimybę kurti ir pažinti mus supančią aplinką kartu su menininke iš Lenkijos Agnieszka Wolodzko.
 Projekto metu kūrybinės stovyklos dalyviai aplankys Ventos regioninio parko direkciją, leisis į kūrybinę ekspediciją po molio karjerus, vaikščios po Akmenę kurdami apleistų vietų žemėlapį: fotografuosime, piešime ir kursime meninius objektus iš rastų medžiagų bei plastiko atliekų. 
Kartu pamąstysime, koks ateities pasaulis mūsų laukia, ką galėtume padaryti, kad jis būtų geresnis, pasimokysime kaip surengti patrauklią parodą, kokie turi būti jos eksponatai, kaip būti geru gidu ir kitų įdomių dalykų. Laukiame tavęs mūsų komandoje.
Kūrybinės stovyklos metu svečiuosis žmonių erą tyrinėjantys specialistai iš įvairių sričių: filosofai, akademikai, kūrėjai.

Agnieszka Wolodzko, menininkė, kuratorė ir kultūros tyrimų srities tyrėja, Lenkija. Menininkė dirba su įvairiomis medijomis, tačiau viena priimtiniausių pastarojo laiko veiklos formų - dalyvaujamojo meno kūryba ir bendruomenių įtraukties skatinimas. Nuo 2019 m. Agnieszka yra Gdanske įsikūrusio dalyvaujamojo meno ir dizaino tyrimų centro „RHIZOME“, vadovė. Taip pat Agnieszka yra tarptautinio tinklo „Think Tank Transbaltic“ narė ir „Halo Kultura“ asociacijos narė.

Visus norinčius dalyvauti kviečiame kreiptis į projekto koordinatorę Simoną Šileikaitę-Bijanskienę, tel. 861122321 arba užeiti į Akmenės jaunimo centrą "IVIDU", kur gausite išsamesnę informaciją.
Projektą organizuoja viešoji įstaiga "Idėjos miestui", iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kviečiame likusias vasaros atostogas praleisti linksmai, kūrybingai bei prasmingai ir dalyvauti projekte "Postkatastrofinis Antropoceno muziejus".
Rugpjūčio 3-14 dienomis, Akmenėje IVIDU jaunimo centre, turėsime unikalią galimybę kurti ir pažinti mus supančią aplinką kartu su menininke iš Lenkijos Agnieszka Wolodzko. Projekto metu aplankysime Ventos regioninio parko direkciją, leisimės į kūrybinę ekspediciją po molio karjerus, vaikščiosime po Akmenę kurdami apleistų vietų žemėlapį: fotografuosime, piešime ir kursime meninius objektus iš rastų medžiagų bei plastiko atliekų. 
Kartu su programos svečiais filosofais, mokslininkais, kūrybininkais mąstysime, koks ateities pasaulis mūsų laukia, ką galėtume padaryti, kad jis būtų geresnis, pasimokysime kaip surengti patrauklią parodą, kokie turi būti jos eksponatai, kaip būti geru gidu ir kitų įdomių dalykų. Laukiame tavęs mūsų komandoje!
Visus susidomėjusius kviečiame susisiekti su projekto koordinatore Simona Šileikaite-Bijanskiene, tel. 861122321 arba užsukti į Akmenės jaunimo centro IVIDU ir gauti išsamenę informaciją.

Agnieszka Wolodzko, menininkė, kuratorė ir kultūros tyrimų srities tyrėja, Lenkija. Menininkė dirba su įvairiomis medijomis, tačiau viena priimtiniausių pastarojo laiko veiklos formų - dalyvaujamojo meno kūryba ir bendruomenių įtraukties skatinimas. Nuo 2019 m. Agnieszka yra Gdanske įsikūrusio dalyvaujamojo meno ir dizaino tyrimų centro „RHIZOME“, vadovė. Taip pat Agnieszka yra tarptautinio tinklo „Think Tank Transbaltic“ narė ir „Halo Kultura“ asociacijos narė.

Projektą organizuoja viešoji įstaiga "Idėjos miestui", projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kilus klausimams rašykite idejosmiestui@gmail.com

Pastaruoju metu miesto viešųjų erdvių klausimas yra vis plačiau diskutuojamas, visuomenėje kyla įvairių įtampų ir nesusipratimų dėl projektų rengimo procesų, viešinimo ir rezultatų (Lukiškių aikštė, Reformatų skveras Vilniuje; Laisvės alėja, Vienybės aikštė Kaune; Atgimimo aikštė, Danės skveras, Vydūno skveras, Mažvydo skveras Klaipėdoje ir kiti projektai). Ypač opus yra viešojo meno ir miesto viešosios- kultūrinės erdvės aspektas. Viena vertus, miesto viešųjų erdvių projektai kenčia dėl to, jog miestų savivaldybės stokoja aiškios urbanistinės vizijos ir miesto erdvių vystymo politikos. Dėl šios priežasties, miesto viešosios erdvės formuojamos padrikai ir fragmentiškai, stokoja kontekstualumo ir tapatumo bruožų. Kita vertus, dažnas viešųjų erdvių “sutvarkymo” priešas yra skubėjimas, kurį dažniausiai lemia projektų finansavimo modeliai ir lėšų įsisavinimo terminai. Dėl šios priežasties nelieka vietos išsamiai konteksto analizei, erdvės naudotojų poreikių nustatymui, vengiama viešų diskusijų bijant, jog tai vilkins projektavimo procesą. Klaidingas miesto viešosios erdvės vystymo procesas suponuoja abejotiną erdvės dizaino išliekamąją vertę, sukelia visuomenės susipriešinimo ar atmetimo reakciją. Tvaraus miesto kontekste, formuojant viešąsias erdves, vienu svarbiausių faktoriumi tampa bendruomenės, kurioms yra kuriamos šios miesto viešosios erdvės, taip pat bendruomenių narių dalyvavimas visose erdvės formavimo stadijose. Deja, viešai deklaruojamas visuomenės įtraukimas į kūrybinį procesą realybėje yra dažnai imituojamas arba ignoruojamas. Viena vertus, trūksta gerosios praktikos ir metodinių žinių, kita vertus, ydingas kūrybinis procesas užkoduojamas dar projektavimo užduoties formavimo metu. Iš architekto tikimasi ne tik dizaino sprendimų, bet ir interesų derintojo, viešųjų ryšių ir komunikacijos specialisto, psichologo vaidmens. Dėl šios priežasties profesionalų tarpe dažnai kyla nepasitenkinimas ir visuomenės dalyvavimo kaip kūrybinio metodo atmetimo reakcija. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio projektai reikalauja tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir skirtingų kompetencijų įsitraukimo.

Klaipėdos miesto kultūros plėtros planas skelbia, kad viena iš prioritetinių krypčių yra bendruomenės kultūrinio aktyvumo skatinimas per patrauklios aplinkos meninei kūrybai bei naujiems kontaktams mieste formavimą. Vienas uždavinių – naujų viešųjų kultūrinių erdvių (miesto aikštėse ir patalpose) formavimas. Visgi, nesukurta idėjų pateikimo, konkursų ir viešo visuomenės vertinimo sistema, neapibrėžtos ribos, kuriose menininkas galėtų reikštis. Gyvybinga ir išties įgyvendinama Klaipėdos viešo meno politika ir programa suteiktų daug privalumų keičiant urbanistinę aplinką, didinant viešųjų erdvių naudojimą ir socialinį ryšį, traukiant lankytojus ir investicijas, stiprinant kūrybinius verslus. Šiuo projektu siekiama paskatinti dialogą tarp skirtingų suinteresuotų grupių ir subalansuotų vaidmenų formuojant miesto viešąsias erdves pasiskirstymą.

Think Tank Transbaltic 2019 - tai tarptautinę patirtį pristatantis renginių ciklas, kuris apima atvirą forumą ir viešas paskaitas, diskusijas, kūrybines dirbtuves ir meninius projektus. Šie renginiai skirti profesionalams ir plačiajai visuomenei, kurių metu  architektai, menininkai, kultūros tyrėjai, savivaldos atstovai, suinteresuoti visuomenės nariai dalinsis patirtimi bei kritinėmis įžvalgomis, praktiškai išbandys įvairių sričių kūrybinius metodus ir pritaikys juos kuriant ar permąstant apleistas Klaipėdos miesto viešąsias erdves.

Renginių ciklo programa vykdoma Baltijos jūros regiono rėmuose. Tarptautinės dalyvių geografijos dėka plačiau apžvelgiami miestų-uostų iššūkiai, jų raidos ypatumai, bendruomenės dalyvavimo miesto viešųjų erdvių formavime patirtis. Ypatingas dėmesys skiriamas menininkui-kūrėjui ir architekto kūrybiniam instrumentarijui plėsti. Kvestionuojama erdvės įženklinimo (“įmonumentinimo”) kaip viešojo meno forma, svarstomos permanentinės meninės praktikos formos, aktualizuojančios ir reflektuojančos, skatinančios bendrai kūrybai, kuriančios socialinius ir kultūrinius ryšius.

Pagrindinis dėmesys skiriamas Smiltynės kaip miesto viešosios erdvės tyrinėjimui ir Klaipėdos jūrinio identiteto klausimams nagrinėti. Siekiama didinti visuomenės susidomėjimą miesto raidos klausimais, įtraukti visuomenės narius į aktyvų kūrybinį procesą ar meninę patirtį miesto viešosiose erdvėse.

Projekto dalyviai bus kviečiami permąstyti ir pateikti skirtingas miesto viešosios erdvės suvokimo variacijas. Dalyviai derins meno praktikas su humanitarinių ir sociologinių bei technologinių mokslų metodais. Bus nagrinėjami tapatumo, kontekstualumo, asmeninių ir grupinių patirčių miesto viešosiose erdvėse klausimai, laiko ir tapatybės ženklų reprezentacija.

Pagrindiniai projekto partneriai - Think Tank Transbaltic tinklo nariai jau bendradarbiavo panašiuose projektuose Ronneby (Švedija) ir Gdansko (Lenkija) miestų viešosiose erdvėse. Projektų dalyviai įgyvendino projektus, kurie vienaip ar kitaip leido erdvių naudotojams dalintis savo įžvalgomis, reflektuoti ir prisidėti kuriant kultūrinius miesto viešųjų erdvių sluoksnius. Tikslinė auditorija Renginių ciklas skirtas Baltijos jūros regiono miesto viešųjų erdvių formavimo profesionalų bendruomenei ir plačiai visuomenei.
 
Šiuo renginių ciklu viešoji įstaiga “Idėjos miestui”, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, įgyvendina projektą “Menininko vaidmuo kuriant viešąsias miesto erdves. Visuomenės dalyvavimas kaip meninė patirtis”. Projekto tikslas - aktualizuoti apleistų miesto viešųjų erdvių problematiką ir visuomenės įtraukimo į kūrybinį procesą Baltijos regiono kontekste, ieškoti, kurti ir dalintis įvairiais meniniais bei kūrybiniais metodais. 
​
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai: LASKAO, LCC tarptautinis universitetas, Klaipėdos universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas, filosofijos ir kultūrologijos katedra. Rėmėjai: UAB ARCHING.

Visą renginių programą galite rasti čia. Visi renginiai nemokamai ir atviri plačiajai visuomenei.
Sekite renginių informaciją Facebook paskyroje!