Liepos 20-23 dienomis Klaipėdoje vyko tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės, kurių tikslas buvo išgryninti galimas Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo koncepcijas.
Kūrybinių dirbtuvių metu tarpdisciplininės komandos, atsižvelgdamos į išsamią galimybių studijos kontekstinę situacijos analizę bei išsakytus miesto ir suinteresuotų pusių lūkesčius, pagrindiniais idėjiniais kriterijais įvardijo idėjinį-istorinį pastato ir vietos tęstinumo užtikrinimą, pabrėžiant pastato funkcinę paskirtį – komunikaciją, ryšius, susisiekimą ir mobilumą, atliepiant pašto inovatyvumo aspektą – pašto kaip istorinio technologinės pažangos simbolinio, vaidmenį, autentiškumą ir specifiškumą (atsižvelgiant į aplink vystomus kitus projektus), interaktyvumą ir patyrimiškumą (atsižvelgiant į šiuolaikinės auditorijos poreikius), erdvės demokratiškumą, atvirumą ir prieinamumą - ypač buvusios pagrindinės pašto salės, orientavimąsi į vaikus, jaunimą bei jaunuosius talentus, kurių užimtumas ir pritraukimas į Klaipėdą šiuo metu yra iššūkis. Taip pat, prioritetinėmis sąlygomis iškelti vietos gyvybingumo ir idėjinio vientisumo klausimai, idėjinis ir urbanistinis integralumas, patrauklumas užsienio partneriams, nuolat atsinaujinantis ir aktualus turinys. Buvo siekiama plėtoti idėjas, kurios būtų aktualios ne tik šiandien, bet ir ateinantį dešimtmetį, būtų tvarios ir kurtų pridėtinę vertę tiek miestui, tiek ir Lietuvai.
Kūrybinių dirbtuvių metu buvo išgrynintos trys galimos įveiklinimo koncepcijos. Pirmoji orientavosi į didžiulį kūrybinių rezidencijų poreikį, kuris jaučiamas ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Pasiūlyta sukurti išplėtotą ir specializuotą infrastruktūtą, kuri tarnautų ne tik tikslinėmis programomis pritraukiamiems specialistams, bet ir vietos kūrėjams, visiems miesto gyventojams. Antroji koncepcija pasiūlė įkurti žymaus pasaulinio lygio mokslininko astronomo, gimusio Klaipėdoje F.W. Argelanderio vardo meno ir mokslo centrą, kuris būtų orientuotas į mokslo bei meno sintezę ir „naviguotų“ lankytojus tarp praeities pasiekimų (paveldo išryškinimo) ir aktyvaus ateities kūrimo (edukacijos ir bendradarbiavimo). Pagrindinis dėmesys skiriamas XXI a. gebėjimų ugdymui per patyriminę edukaciją, tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Trečioji idėja orientuota į ryšių ir komunikacijos centro kūrimą, kur būtų pristatomas tiek istorinis paveldas, tiek ir šiuolaikinės technologijos, o centro veikla būtų orientuota į įvairių komunikacijos formų ir būdų nagrinėjimą, (pa)tyrimą, sudarytos sąlygos saviraiškai, debatams, kūrybiškumo, bendradarbiavimo ir kūrybinio mąstymo puoselėjimui. Visos trys idėjos siūlė pirmuosius aukštus maksimaliai atverti visuomenei, įkuriant ten reprezentacines, susibūrimo ir bendravimo erdves, numatytos nuolatinių parodų vietos teminėms-istorinėms ekspozicijoms bei erdvės renginiams ir kintančioms ekspozicijoms. Daug dėmesio skirta edukacinėms ir bendradarbystės erdvėms. Numatytos ir laikinojo apsistojimo- kūrybinių rezidencijų erdvės, kavinės, dirbtuvės ir erdvės darbui, info centras su simboline pašto – atvirukų išsiuntimo funkcija.
Daugiausia palaikymo ir vystymo potencialo kūrybinių dirbtuvių dalyviai bei svečiai įžvelgė Argelanderio centro idėjoje, kuri puikiai talpina savyje tiek kūrybinių rezidencijų, tiek ir komunikacijos centro funkcijas. Šias idėjas toliau plėtos ir tikrins Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rengėjai, vertindami jau konkrečius galimus įgyvendinimo būdus, galimas valdymo ir projekto vystymo formas.
Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos komisijos nariai architektė Gerda Antanaitytė, architektas Aurimas Baužys, urbanistas Donatas Baltrušaitis, urbanistė Milda Pacevičiūtė bei prie jų prisijugę įvairių sričių ir įstaigų atstovai: Lietuvos kultūros ministeriją atstovavo paveldo politikos grupės vadovė ir paveldosaugos specialistė Indrė Ambrazienė bei vyriausiasis specialistas, paveldosaugininkas Lukas Strasevičius, Klaipėdos miesto savivaldybę atstovavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas, kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė, kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Paškevičienė, Klaipėdos mažosios Lietuvos istorijos muziejų atstovavo Sondra Simanaitienė, Klaipėda ID atstovavo Virgilijus Pajaujis ir Diano Manko, Klaipėdos universitetą atstovavo sociologas Liutauras Kraniauskas bei filosofas Tomas Kiauka, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrą atstovavo kultūrinės veiklos vadybininkė Inga Norkūnienė. Komandas papildė nepriklausomi savo sričių specialistai: architektė Marina Leonova, architektė Karolina Čiplytė, marketingistė Meda Lozoraitytė, jaunimo programų specialistė Onutė Bajorinienė, analitikai ir verslo strategai Vaidas Velykis ir Vaidotas Levickis. Kūrybines dirbtuves moderavo architektė, VšĮ Idėjos miestui vadovė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
Kūrybinių dirbtuvių dalyvių grupėms talkino patariamoji vietos bendruomenės atstovų grupė, prie kurios prisijungė Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas, Klaipėdos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė, dailininkų sąjungos atstovė Andželika Baroti, visuomenininkė Erika Cibulskienė, visuomenininkas, rašytojas, medijų specialistas Kęstutis Meškys, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro vadovas Liudas Andrikis, kiti miesto gyventojai ir svečiai.
Visi besidomintys Klaipėdos pašto likimu bus kviečiami artimiau susipažinti su idėjiniais pasiūlymais rugpjūčio pirmoje pusėje, informacija apie pristatymą bus skelbiama Lietuvos kultūros ministerijos puslapyje bei Facebook paskyroje.
Kūrybinių dirbtuvių metu tarpdisciplininės komandos, atsižvelgdamos į išsamią galimybių studijos kontekstinę situacijos analizę bei išsakytus miesto ir suinteresuotų pusių lūkesčius, pagrindiniais idėjiniais kriterijais įvardijo idėjinį-istorinį pastato ir vietos tęstinumo užtikrinimą, pabrėžiant pastato funkcinę paskirtį – komunikaciją, ryšius, susisiekimą ir mobilumą, atliepiant pašto inovatyvumo aspektą – pašto kaip istorinio technologinės pažangos simbolinio, vaidmenį, autentiškumą ir specifiškumą (atsižvelgiant į aplink vystomus kitus projektus), interaktyvumą ir patyrimiškumą (atsižvelgiant į šiuolaikinės auditorijos poreikius), erdvės demokratiškumą, atvirumą ir prieinamumą - ypač buvusios pagrindinės pašto salės, orientavimąsi į vaikus, jaunimą bei jaunuosius talentus, kurių užimtumas ir pritraukimas į Klaipėdą šiuo metu yra iššūkis. Taip pat, prioritetinėmis sąlygomis iškelti vietos gyvybingumo ir idėjinio vientisumo klausimai, idėjinis ir urbanistinis integralumas, patrauklumas užsienio partneriams, nuolat atsinaujinantis ir aktualus turinys. Buvo siekiama plėtoti idėjas, kurios būtų aktualios ne tik šiandien, bet ir ateinantį dešimtmetį, būtų tvarios ir kurtų pridėtinę vertę tiek miestui, tiek ir Lietuvai.
Kūrybinių dirbtuvių metu buvo išgrynintos trys galimos įveiklinimo koncepcijos. Pirmoji orientavosi į didžiulį kūrybinių rezidencijų poreikį, kuris jaučiamas ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Pasiūlyta sukurti išplėtotą ir specializuotą infrastruktūtą, kuri tarnautų ne tik tikslinėmis programomis pritraukiamiems specialistams, bet ir vietos kūrėjams, visiems miesto gyventojams. Antroji koncepcija pasiūlė įkurti žymaus pasaulinio lygio mokslininko astronomo, gimusio Klaipėdoje F.W. Argelanderio vardo meno ir mokslo centrą, kuris būtų orientuotas į mokslo bei meno sintezę ir „naviguotų“ lankytojus tarp praeities pasiekimų (paveldo išryškinimo) ir aktyvaus ateities kūrimo (edukacijos ir bendradarbiavimo). Pagrindinis dėmesys skiriamas XXI a. gebėjimų ugdymui per patyriminę edukaciją, tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Trečioji idėja orientuota į ryšių ir komunikacijos centro kūrimą, kur būtų pristatomas tiek istorinis paveldas, tiek ir šiuolaikinės technologijos, o centro veikla būtų orientuota į įvairių komunikacijos formų ir būdų nagrinėjimą, (pa)tyrimą, sudarytos sąlygos saviraiškai, debatams, kūrybiškumo, bendradarbiavimo ir kūrybinio mąstymo puoselėjimui. Visos trys idėjos siūlė pirmuosius aukštus maksimaliai atverti visuomenei, įkuriant ten reprezentacines, susibūrimo ir bendravimo erdves, numatytos nuolatinių parodų vietos teminėms-istorinėms ekspozicijoms bei erdvės renginiams ir kintančioms ekspozicijoms. Daug dėmesio skirta edukacinėms ir bendradarbystės erdvėms. Numatytos ir laikinojo apsistojimo- kūrybinių rezidencijų erdvės, kavinės, dirbtuvės ir erdvės darbui, info centras su simboline pašto – atvirukų išsiuntimo funkcija.
Daugiausia palaikymo ir vystymo potencialo kūrybinių dirbtuvių dalyviai bei svečiai įžvelgė Argelanderio centro idėjoje, kuri puikiai talpina savyje tiek kūrybinių rezidencijų, tiek ir komunikacijos centro funkcijas. Šias idėjas toliau plėtos ir tikrins Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos rengėjai, vertindami jau konkrečius galimus įgyvendinimo būdus, galimas valdymo ir projekto vystymo formas.
Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijos komisijos nariai architektė Gerda Antanaitytė, architektas Aurimas Baužys, urbanistas Donatas Baltrušaitis, urbanistė Milda Pacevičiūtė bei prie jų prisijugę įvairių sričių ir įstaigų atstovai: Lietuvos kultūros ministeriją atstovavo paveldo politikos grupės vadovė ir paveldosaugos specialistė Indrė Ambrazienė bei vyriausiasis specialistas, paveldosaugininkas Lukas Strasevičius, Klaipėdos miesto savivaldybę atstovavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas, kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė, kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Paškevičienė, Klaipėdos mažosios Lietuvos istorijos muziejų atstovavo Sondra Simanaitienė, Klaipėda ID atstovavo Virgilijus Pajaujis ir Diano Manko, Klaipėdos universitetą atstovavo sociologas Liutauras Kraniauskas bei filosofas Tomas Kiauka, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrą atstovavo kultūrinės veiklos vadybininkė Inga Norkūnienė. Komandas papildė nepriklausomi savo sričių specialistai: architektė Marina Leonova, architektė Karolina Čiplytė, marketingistė Meda Lozoraitytė, jaunimo programų specialistė Onutė Bajorinienė, analitikai ir verslo strategai Vaidas Velykis ir Vaidotas Levickis. Kūrybines dirbtuves moderavo architektė, VšĮ Idėjos miestui vadovė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
Kūrybinių dirbtuvių dalyvių grupėms talkino patariamoji vietos bendruomenės atstovų grupė, prie kurios prisijungė Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas, Klaipėdos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė, dailininkų sąjungos atstovė Andželika Baroti, visuomenininkė Erika Cibulskienė, visuomenininkas, rašytojas, medijų specialistas Kęstutis Meškys, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro vadovas Liudas Andrikis, kiti miesto gyventojai ir svečiai.
Visi besidomintys Klaipėdos pašto likimu bus kviečiami artimiau susipažinti su idėjiniais pasiūlymais rugpjūčio pirmoje pusėje, informacija apie pristatymą bus skelbiama Lietuvos kultūros ministerijos puslapyje bei Facebook paskyroje.
| Ingridos Mockutės-Pocienės nuotr. | |
RSS Feed
